- šlivis
- šlìvis, -ė smob. (2) K, Rtr, NdŽ, šlivỹs, -ė̃ (4) Skr 1. Ser, KŽ kas šlyvas, kreivakojis: Šitas šlivis tai vis turi nušleivot medžiokus Sn. Eik tu, šlìve! Vvr. 2. šlubis: Su tuo šliviù aš nespėju eit Skr. Ve, ir tokiam šlìviui gražių mergų reik! Slv. Kas tokią šlìvę galėtų imti?! Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.
